Ultragarso terapija

Ultragarso terapija

Ultragarso terapija – tai gydymas 0,75–3 MHz dažnio išilginės krypties mechaninėmis bangomis (akustinių bangų energija).

Ultragarso terapinis poveikis paprastai skirstomas į: terminį ir neterminį. Terminis ultragarso poveikis pasireiškia šildant audinius. Neterminis ultragarso poveikis visų pirma siejamas su kavitacijos ir akustinio srauto deriniu. Kavitacija yra susijusi su dujomis užpildytų tuštumų susidarymu audiniuose ir kūno skysčiuose. Akustinis srautas apibūdinamas kaip nedidelio masto skysčio sūkurys šalia vibruojančios struktūros, tokios kaip ląstelių membranos ir stabilaus kavitacijos dujų burbulo paviršius. Žinoma, kad šis reiškinys turi įtakos difuzijos greičiui ir membranos pralaidumui. Dėl bendro stabilaus kavitacijos ir akustinio srauto poveikio ląstelės membrana tampa „sužadinta“, taip padidinant visos ląstelės aktyvumo lygį. Ultragarso energija veikia kaip šio proceso priežastis, tačiau dėl padidėjusio ląstelių aktyvumo iš tikrųjų yra atsakinga už šio metodo terapinę naudą.

Ultragarso terapija skatina audinių atsinaujinimą, mažina pažeistos vietos jautrumą, skausmą, patinimą, uždegimą, raumenų spazmus, didina raumeninių skaidulų, randų elastingumą, gerina vietinę kraujotaką, medžiagų apykaitą, kapiliarų laidumą.

Ultragarso terapija taikoma esant degeneracinėms distrofinėms sąnarių ligoms (reumatoidiniui artritui, artritui ir kt.), sulėtėjus kaulų gijimui po lūžio, randams, kontraktūroms, ūminėms ir poūmėms traumoms bei uždegimams, raiščių patempimams bei uždegimams, stuburo skausmams, radikulopatijai, kulno skausmams. Ultragarso terapija taip pat skiriama po ginekologinių, ortopedinių ir kitų operacijų, skatinant randų gijimą, malšinant vietinį uždegiminį procesą.

Atsiliepimai