Fizioterapija
Fizioterapija (graikiškai physis – gamta, therapeia – gydymas) – tai gydymas natūraliais gamtos veiksniais (klimatoterapija, balneoterapija (mineralinio vandens gėrimas, vonios ir inhaliacijos), peloidoterapija (purvo ir durpių aplikacijos)) bei dirbtiniais fiziniais veiksniais (elektroterapija, magnetoterapija, ultragarsas, infraraudonoji spinduliuotė, lazeris, termoterapija, krioterapija ir kt.). Fizikiniais veiksniais organizmas gali būti veikiamas: tiesiogiai (specifinis, fizikinis ir cheminis poveikis organizmo audiniams) arba refleksiškai (nespecifinis, bendras poveikis organizmui). Gydyme naudojami fizioterapijos metodai leidžia greičiau sumažinti uždegimą, ūminį ir lėtinį skausmą, sustiprinti nusilpusius bei atpalaiduoti spazmuojančius raumenis, pagerinti sąnarių funkcijas, greitina žaizdų, opų gijimą, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, kvėpavimo ir kitų sistemų veiklą, normalizuoja dirginimo ir slopinimo procesus smegenų žievėje, gerina kraujotaką ir trofiką audiniuose, skatina audinių atsinaujinimo procesus, organizmo imunitetą, adaptacines ir kompensacines savybes.
Fizioterapija yra svarbi kompleksinio gydymo ir reabilitacijos sudėtinė dalis, kuri sustiprina gydymo efektą, padeda išvengti komplikacijų, greičiau atstato darbingumą, pagerina gyvenimo kokybę.