Gydomasis masažas
Gydomasis masažas yra pasyvus kineziterapijos metodas, kai įvairios kūno paviršiaus sritys masažuojamos rankomis arba specialiais aparatais.
MASAŽAS – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma.
Gydomasis masažas yra pasyvus kineziterapijos metodas, kai įvairios kūno paviršiaus sritys masažuojamos rankomis arba specialiais aparatais.
MASAŽAS – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma.
Mokslinėje literatūroje masažo poveikis skirstomas į: mechaninį, neuroreflektorinį, humoralinį ir psichologinį.
Mechaninis masažo poveikis organizmui tiesiogiai pasireiškia raumenų įtampos sumažinimu, normalaus raumens ilgio atstatymu, sausgyslių, raiščių ir poodinio jungiamojo audinio elastingumo būklės pagerinimu, trynimo dėka pasiekiamu temperatūros pakėlimu, kraujotakos ir limfotakos pagerinimu, medžiagų apytakos suaktyvėjimu odoje, raumenyse ir sąnariuose bei žarnyno veiklos pagerėjimu. Gerėja įvairių audinių sluoksnių tarpusavio sąveika. Galima pagerinti sąnarių paslankumą, pašalinti sukietėjimus poodiniame audinyje bei audiniuose, supančiuose raumenis ir nervus.
Reflektorinio masažo poveikio pagrindą sudaro fiziologinis dėsnis, kad organų ir audinių darbas, augimas, persitvarkymas vyksta dėl nervinių impulsų sklidimo. Nervinius impulsus siunčia centrinė nervų sistema (CNS). Ji veikia ne atsitiktinumo, o gautos iš išorinės aplinkos informacijos pagrindu. Reaguodami į suerzinimą, jutimo organai, vienas jų – oda, bei tam tikros raumenų ir sąnarių struktūros į CNS perduoda informaciją periferinės nervų sistemos nerviniais impulsais. Odoje ir raumenyse esantys periferinės nervų sistemos receptoriai pakeičia masažuotojo rankų judesio mechaninę energiją į elektros energiją, kuri per nervinius audinius, kaip nervinis sujaudinimas, perduodama į CNS ir ten apdorojama. Toliau vyksta grandinė sudėtingų reflektorinių (refleksų) reakcijų, dėl kurių masažas turi netiesioginį poveikį ne tik nervų sistemai, bet ir visam atramos-judėjimo aparatui (kaulai, raumenys, sąnariai), kraujo, limfos apytakai ir net vidaus organams bei psichikai. Atsakomųjų organizmo reakcijų stiprumas ir lygis priklauso nuo CNS aukštosios nervinės veiklos (psichoemocinės būsenos) ir masažuojamos srities receptorių funkcinio būvio, susirgimo klinikinio vaizdo bei masažo veiksmų, jų stiprumo, greičio ir eiliškumo parinkimo.
Humoralinis masažo poveikis pasireiškia vidinės sekrecijos liaukų hormonų ir bioaktyvių enzimų aktyvumo padidėjimu. Tai turi teigiamą poveikį audinių aprūpinimui krauju ir medžiagų apykaitos katabolinių (ardo struktūras) ir anabolinių (kuria organizmo audinius) procesų eigai. Atliekant masažą, mažėja streso hormonų adrenalino ir kortizolio lygis, o geros nuotaikos hormonų serotonino ir oksitocino gamyba – didėja, daugėja dopamino, histamino ir acetilcholino. Nervų sistemoje išlaisvinami endorfinai, enkefalinai, dinorfinas reaguoja su specialiais, skausmo neperduodančiais neuronų opioidiniais receptoriais, dėl ko sumažėja skausmas ir atsiranda gerbūvio pojūtis.
Psichologinis poveikis pasireiškia pagerėjusia nuotaika, didesniu emociniu stabilumu, padidėjusiu darbingumu.
Gali būti naudinga išsklaidyti kai kurias klaidingas mintis prieš apibrėžiant giliųjų audinių masažą. Svarbiausia, kad tai nėra tik mechaninė technika, susidedanti iš tam tikrų masažo būdų ar naudojant vis galingesnę „artileriją“, pavyzdžiui, krumplius, kumščius ar alkūnes. Giliųjų audinių masažas nėra tik stiprus masažas, kuris yra tiesiog pastangų įdėjimo rezultatas. Jam nereikia išskirtinio stiprumo ar dydžio pastangų. Masažas niekada neturėtų būti atliekamas tik giliai. Tai būtų sunkiai pakeliama našta tiek pacientui, tiek terapeutui. Giliųjų audinių masažo būdai skirti naudoti esant poreikiui, galbūt kelis kartus masažo metu. Tarsi važiuojant užmiesčio keliu ir susidūrus su įkalnėmis ar staigiais posūkiais reikia sulėtinti greitį ir įjungti galingesnę pavarą.
Taigi kas yra giliųjų audinių masažas? Paprastas apibrėžimas gali būti toks: kūno audinių sluoksnių žinojimas ir gebėjimas dirbti su šių sluoksnių audiniais, kad atpalaiduoti, ištempti ir išsilaisvinti kūną nuo apribojimų kuo efektyviausiu ir labiausiai energiją tausojančiu būdu.
Nėra aiškios ribos tarp įprasto klasikinio gydomojo masažo ir giliųjų audinių masažo. Nors specifinius giliųjų audinių masažo judesius ir būdus tam tikru mastu galima išmatuoti tokiomis ypatybėmis kaip spaudimo gylis, judesio greitis arba alkūnių ar krumplių naudojimas, jo atlikimas gali skirtis priklausomai nuo terapeuto, paciento būklės ar kitų aplinkybių.
Giliųjų audinių masažas mažiau pabrėžia malonumą kaip pagrindinį tikslą, o daugiau dėmesio skiria struktūriniams pokyčiams ir pakitimams raumenyse. Tai nereiškia, kad masažas nėra malonus. Dauguma klientų, kurie suprato giliųjų audinių masažo naudą, nori gilesnio atsipalaidavimo, skausmo sumažinimo ir ilgiau trunkančio efekto.
Skausmo sumažinimas, geresnė laikysena, lankstumas, atpalaiduoti įsitempę raumenys, suskaidytas randinis audinys ir pašalinti susiformavę skausmingi „mazgai“ raumenyse, suaktyvintas limfos tekėjimas ir sumažėjęs perteklinis audinių skysčio kiekis – visa tai galimi tikslai, kuriuos galima pasiekti naudojant giliųjų audinių masažą.
